- apstojimas
- apstojìmas sm. (2), apstójimas (1) K → apstoti: 1. SD203, Sut, N Apstójimas tų žmonių [turguj]! Mžk. 2. N, LL114 Apstojimą miesto pametu R35, MŽ47. 3. Ale toks velnių (apie varnėnus) apstójimas – negali atstot Mšk. ║ Ta apstójimas: dainiuok, pasakų sakyk! DūnŽ. ║ Matei pats, koks buvo kirminų apstójimas DūnŽ. 4. Nuo apstojimo piktų dvasių apsgint reikalingas šermukšnis LTR(Slk). 5. Toks apstójimas kosėti, toks apstójimas! Rdn. 6. → apstoti 9: Rupūžę šutina ir geria nuo gerklės apstojimo LTR(Onš). 7. → apstoti 10: Prakaitas pilia kaip vanduo, be apstójimo Lnkv. | refl.: Ka lyna baisiai – be kokio apsistójimo KlvrŽ. Dantis būs i begeląs – ėda be apsistojimo KlvrŽ. Eina ir eina tiek žiemą, tiek vasarą čia be apsistójimo Pp. To originališko laiško raidės gan dailios, tik apsistojimo (pauzių) ženklai nebuvo pastatyti TS1903,2. 8. refl. I → apstoti 12 (refl.): Apsistojimo vieta N. Žvalgai jau buvo iš anksto apžiūrėję apsistojimo vietą V.MykPut. 9. refl. prk. apsisprendimas: Toks begalinis veikėjų neapsistojimas, svyravimas ypač šiemet smarkiai yra apsireiškęs Pt. 10. refl. bažn. kryžiaus kelių stotis: Išdirbimas apsistojimų, arba stacijų M.Valanč. \ stojimas; antstojimas; apstojimas; atstojimas; įstojimas; išstojimas; nustojimas; pastojimas; perstojimas; prastojimas; pristojimas; sustojimas; užstojimas
Dictionary of the Lithuanian Language.